Rašymas – ištvermingiausia ir seniausia iš mano fantazijų. Retkarčiais ji net įsikūnija ant popieriaus ar online. Retkarčiais ji taip ir lieka mano asmeninėje virtualiojoje erdvėje, neišnešiota ir ilgainiui užmirštama. Kartais ją užgožia kitos alternatyvių pasaulių kūrimo ir išraiškos formos – filmai ar anime, ar paprasčiausias [senamadiškas] knygos skaitymas.
Thank _od for the Internet. Kai visą dieną spoksai į monitorių, nori nenori atrandi vis naujų žaislų. Žaidimas tinklaraščiais – žaidimas jau nebe naujas, bet neprarandantis naujumo pojūčio. Kiekvienas naujumo antplūdis reikalauja vis naujo žodyno ir instrumentų, gal tuo ir galima paaiškinti, ką ir kodėl rašau ir / ar rašysiu. Fantazija jau pernelyg sena, kad lengvai jos atsikratyčiau. Žodis, sakinys ir pastraipa – pagrindinė medija, per kurią suvokiu pasaulį. Reikėtų lobotomijos, kad ką nors pakeisčiau…
* * *
Bene sunkiausia kuriant naują tinklaraštį – išsirinkti vardą. Būsimasis turinys – kur kas menkesnė problema, iš esmės tereikia trumpam suvaldyti sąmonės srautą ir paversti jį tekstu. Išsirinkti vardą – vadinasi, apibendrinti ir įvardinti tai, ką tradiciškai vadini “aš”, bet ko iš tikrųjų apibendrinti ir įvardinti praktiškai negali. Štai ir griebiesi užuominų į poprasčius filmus.
